- priestolis
- 2 príestolis, -ė smob. (1) 1. MŽ96, N, [K] padėjėjas, šalininkas: Turu didį priestolį B. 2. Jš psn. antstolis: Atvažiavo išklausinėti liudytojų Kėdainių priestolis VŽ1905,230. Teismo priestolis rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
priestolis
Look at other dictionaries:
priestolis — 1 priestolis sm. (1) NdŽ apsistojimo, gyvenimo vieta: Ryžosi ieškoti priestolio, kur jiem, kaip kareiviams, būtų daugiaus ir darbo, ir pelno V.Piet. Priestolio nėra – einu ir einu iš vieno daikto į antrą tarnaut suv. Aukščiaus minėta, jog žmogus… … Dictionary of the Lithuanian Language
pristotojas — ( is; N, K), a smob. (1) 1. N, K rėmėjas, pagalbininkas: Pristotojis, užvadas, pagalbininkas, priestolis R71, MŽ96. 2. R23, MŽ30, N pasekėjas. stotojas; antstotojas; įstotojas; prastotojas; pris … Dictionary of the Lithuanian Language
vilėtis — vilėtis, vìliasi, ėjosi KŽ; Rtr žr. vilti 3: Pulko vyrai ilgai pasekėjo paskui vado pasiuntinį, vilėdamiesi nors kiek atmyti, kur jo priestolis V.Piet … Dictionary of the Lithuanian Language
